Hipotezės:

Žaidėjų iš tam tikrų tautybių laimėjimo tikimybė yra didesnė dėl stiprių nacionalinių badmintono tradicijų. Pavyzdžiui, galimai žaidėjai iš Tailando ar Indonezijos dažniau laimi turnyrus, palyginti su kitų šalių žaidėjais.
Žaidimai aukštesniame raunde (pvz., pusfinalis, finalas) yra intensyvesni, o jų rezultatų skirtumas mažesnis (pvz., artimesni taškai tarp komandų) nei ankstesniuose raunduose.
Žaidėjai, kurie dalyvauja ilguose žaidimuose su daugiau setų (pvz., žaidimai, kuriuose reikalingi visi 3 setai), gali prarasti energiją ir prastesniame fiziniame pasirengime dalyvauti kitame raunde.

Išvados:

Tam tikrų tautybių, tokių kaip Kinija, Japonija, Tailandas, žaidėjai demonstruoja aukštą pergalės procentą, kas patvirtina hipotezę apie stiprių nacionalinių badmintono tradicijų poveikį rezultatams. Rezultatai taip pat atskleidžia, jog kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Rusijoje ir Australijoje, laimėjimų rodikliai yra palyginti žemi, galimai dėl mažiau išvystytos infrastruktūros ar tradicijų. Tendencijos rodo, kad tautybės ir kultūrinės tradicijos turi reikšmingą poveikį badmintono sėkmei.
Aukštesniuose raunduose, tokiuose kaip finalas ir pusfinalis, žaidimų vidutinis taškų skirtumas mažesnis, o tai rodo intensyvesnę konkurenciją ir lygesnes komandų galimybes. Rezultatai patvirtina hipotezę, kad aukštesni raundai pasižymi didesniu intensyvumu ir mažesniais taškų skirtumais.
Žaidimai, kuriuose žaidžiami 3 setai, turi šiek tiek mažesnį pergalių procentą (52.53%) ir didesnį pralaimėjimų procentą (47.47%) nei 2 setų rungtynės (52.79% ir 47.21%). Tai rodo, kad ilgesni žaidimai gali turėti įtakos žaidėjų fizinei būklei ir pasirodymui, nors skirtumai yra nežymūs.