Tikslas:

Išanalizuoti žaibų išlydžių pasiskirstymą Lietuvos teritorijoje 2023–2025 m. laikotarpiu ir įvertinti jų sąsajas su iškrentančiu kritulių kiekiu.

Hipotezės:

• Žaibų pasiskirstymas Lietuvoje nėra tolygus – pastebimi teritoriniai ir laiko skirtumai.

• Didesnis žaibų kiekis dažnai sutampa su intensyvesniais kritulių epizodais.

• Žaibų išlydžių zonos dažnai sutampa su gausaus lietaus zonomis.

• Žaibų kiekis glaudžiai susijęs su trumpalaikiais, intensyviais kritulių epizodais.

Išvados:

• Žaibų išlydžiai dažniausiai fiksuojami vasaros mėnesiais, tačiau jų kiekis ir pasiskirstymas skirtingais metais kinta.

• Nors kai kuriais atvejais didelis kritulių kiekis sutampa su dideliu žaibų skaičiumi, ryšys nėra vienareikšmis – fiksuojami ir atvejai su krituliais be žaibų, ir su žaibais be kritulių.

• Duomenų sklaida, ypač esant mažoms reikšmėms, yra būdinga gamtos reiškiniams, todėl ryšys tarp kritulių ir žaibų egzistuoja, bet nėra visada glaudus.

Duomenų šaltinis:

Darbe naudojami 55 meteorologijos stočių kritulių kiekio kiekvienos valandos duomenys, bei žaibų išlydžių Lietuvos teritorijoje duomenys iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (www.meteo.lt).