SEIMO TEISĖKŪROS MALŪNO IR KOMITETŲ VEIKLOS TEISĖKŪROJE ANALIZĖ 2012-2024 M.

Teisėkūros procesas

Pagrindiniai (didžiausią dalį sudarantys) Seimo priimami teisės aktai yra įstatymai ir Seimo nutarimai. Jie priimami jei sėkmingai praeina šias stadijas: pateikimas Seime, svarstymas komitetuose, svarstymas Seime, priėmimas Seime.

Įstatymai yra kur kas sudėtingesni teisės aktai nei Seimo nutarimai. Seimo nutarimais Seimas išreiškia savo politinę valia tam tikrais klausimais (pvz., paveda Valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą), taip pat sprendžia personalijų klausimus (pvz., skiria įstaigų vadovus, pritaria teisėjų kandidatūroms ir pan.). Tuo tarpu įstatymai kompleksiškai reguliuoja tam tikrą gyvenimo sritį, įstatymų nuostatos turi būti suderintos ir tarpusavyje. Dažnai įstatymų projektai būna svarstomi ne pavieniui, bet projektų paketais, kai norint sureguliuoti tam tikrą klausimą reikia pakeisti kelis įstatymus. Vienas įstatymas yra keičiamas vienu įstatymo projektu (skirtingai nei kai kuriose kitose valstybėse, kur visi susiję kelių įstatymų pakeitimai svarstomi viename projekte).

Pateikimo Seime metu, jei projektas sulaukia palaikymo, yra skiriami pavedimai komitetams šį projektą apsvarstyti. Visada yra paskiriamas vienas pagrindinis komitetas, kuris nagrinėja projektą. Taip pat gali būti paskiriama vienas arba keli papildomi komitetai tam pačiam projektui nagrinėti.

Papildomi komitetai apsvarsto projektą per savo "šakinę" prizmę ir pateikia savo išvadas pagrindiniam komitetui.

Pagrindinis komitetas turi projektą apsvarstyti iš esmės, priimti sprendimus dėl visų gautų pastabų ir pasiūlymų projektui ir parengti išvadą. Jeigu pagrindinis komitetas projektui pritaria, jis parengia patobulintą projektą, kuris toliau yra svarstomas Seime svarstymo ir priėmimo stadijose.

Taigi, pagrindinis komitetas vaidina labai svarbų vaidmenį teisėkūros procese. Jam tenka ne tik didžiausia atsakomybė už projekto kokybę, tačiau ir didžiausias darbo krūvis.

Komitetus Seimas paskiria atsižvelgdamas į jų veiklos sritis. Todėl pagal tai, kuris komitetas gauna daugiausiai Seimo pavedimų, galima daryti įžvalgas apie laikotarpio politinės darbotvarkės aktualijas.

Seimo komitetai yra sudaromi iš Seimo narių. Kiekvienas Seimo narys turi būti vieno komiteto nariu. Išimtis yra Europos reikalų komitetas ir Ateities komitetas, kurio nariais yra kitų komitetų nariai. Į komitetus Seimo nariai paskiriami atsižvelgiant į frakcijoms tenkančias kvotas. Komiteto narių skaičių ir personalinę sudėti nustato Seimas savo nutarimu.

Komitetų skaičius yra gana stabilus. Dauguma komitetų egzistavo visose trijose analizuojamose kadencijose. Tačiau buvo ir pasikeitimų:

2016 -2020 m. kadencijos pradžioje buvo įsteigtas Kultūros komitetas, kuris perėmė dalį buvusio Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto veiklos sričių, o pastarojo komiteto pavadinimas pakeistas į Švietimo ir mokslo komitetą. Darbe nepriklausomai nuo kadencijos, Švietimo komitetui suteiktas dabartinis pavadinimas.

Šios kadencijos pradžioje buvo panaikintas ankstesnėje kadencijoje dar buvęs Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Deja, bet šio komiteto dalies duomenų nėra, todėl jis nėra įtrauktas į šią analizę.

2020-2024 m. kadencijos pradžioje buvo įsteigtas Ateities komitetas.

Šiuo metu Seime yra sudaryta 16 komitetų. Dauguma jų (išskyrus Ateities, Audito, Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetus) daugiausiai dėmesio skiria teisėkūros veiklai.

HIPOTEZĖS
1. Teisėkūros malūnas sukasi vis greičiau (t. y. kiekvienoje kadencijoje Seime yra svarstoma vis daugiau teisės aktų projektų).
2. Teisės ir teisėtvarkos komitetui tenka didžiausias teisėkūros krūvis (taip yra dažnai deklaruojama).
3. Gyvenimo aktualijos daro lemiamą įtaką teisėkūrai - tam tikru metu dominuojančios temos (pvz. COVID-19, karas Ukrainoje) atsispindi būtent tą sritį kuruojančio Seimo komiteto darbo krūvio padidėjime.