Įvadas
Lietuvoje nekilnojamojo turto (NT) rinka pastaraisiais metais išgyveno reikšmingus pokyčius. Laikotarpiu nuo 2020 iki 2024 metų būsto kainos augo daugelyje regionų, kartu su tuo keitėsi ir ekonominė, bei demografinė situacija. Augantis darbo užmokestis, gyventojų skaičiaus pokyčiai, infliacija ir pinigų politikos veiksniai, tokie kaip palūkanų normos, darė tiesioginę įtaką NT kainų dinamikai.

NT įsigijimas yra vienas svarbiausių gyventojų finansinių sprendimų, todėl svarbu suprasti, kokie veiksniai lemia kainų pokyčius skirtinguose Lietuvos regionuose bei NT segmentuose (butuose ir individualiuose namuose).

Tikslas
Įvertinti, kokie veiksniai labiausiai prisidėjo prie NT kainų augimo Lietuvoje 2020–2024 metais. Išanalizuoti NT kainų kitimą pagal regionus ir NT tipus, bei nustatyti ryšį tarp šių kainų ir tokių veiksnių kaip gyventojų skaičius, infliacija, darbo užmokestis bei palūkanų normos.

Hipotezės
H1: Didmiesčiai išsiskiria aukštesniu NT kainų lygiu, palyginti su mažesniais miestais.
H2: NT kainų augimo tempas Lietuvoje buvo didesnis daugiabučiuose nei nuosavuose namuose.
H3: Regionuose, kur gyventojų skaičius augo.
H4: Didėjanti infliacija teigiamai koreliuoja su NT kainų augimu – kainos kyla infliacijai augant.
H5: Augančios būsto paskolų palūkanų normos sulėtina NT kainų augimą arba jį stabilizuoja.

Metodologija
Tyrimas grindžiamas statistinių duomenų analize naudojant Python ir pandas biblioteką. Naudojami duomenys:

NT kainos pagal metus, regionus ir segmentus
Gyventojų skaičius pagal regionus
Vidutinis darbo užmokestis
Metinė infliacija
Paskolų palūkanų normos
Atliekami skaičiavimai: kainų pokyčio procentai, koreliacijos, laiko eilučių analizė, regionų palyginimai.

Išvados
Nuo 2020 iki 2024 metų NT kainos Lietuvoje nuosekliai augo visose savivaldybėse, tačiau augimo tempai skyrėsi priklausomai nuo regiono. Didžiausias kainų augimas fiksuotas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, kur butų kainos 2024 m. viršijo 2000 €/m² (pvz., Vilniuje – iki 2651.95 €/m²). Mažesni regioniniai miestai, tokie kaip Alytus, Šiauliai ar Panevėžys, išlaikė žemesnį kainų lygį – dažniausiai tarp 700–1000 €/m². Bendra kainų augimo tendencija buvo teigiama, ypač 2021–2022 metais, kai fiksuotas sparčiausias kilimas. Ši analizė rodo, kad NT rinka labiau aktyvi ir brangesnė didžiuosiuose miestuose, o regionai pasižymėjo lėtesniu, bet vis dar augančiu NT kainų lygiu.
Butų kainos augo sparčiau – +51.46 %, nei Namų segmentas – +43.09 %
NT kainų ir gyventojų skaičiaus duomenų koreliacijos analizė parodė labai stiprų teigiamą ryšį (r = 0.821). Tai reiškia, kad NT kainos yra glaudžiai susijusios su regiono gyventojų skaičiumi – regionuose, kuriuose gyvena daugiau žmonių, vidutinės NT kainos yra reikšmingai aukštesnės.
2021–2022 m. abu rodikliai kilo, tačiau kainų augimas tęsėsi ir 2023–2024 m., kai infliacija mažėjo. Tai rodo, kad NT kainų dinamika nepriklauso tiesiogiai nuo metinės infliacijos, o priklauso nuo kitų veiksnių.
Nuo 2020 iki 2022 metų NT kainos kilo sparčiai. Net ir 2023–2024 m., kai palūkanų normos buvo aukštos, kainos išliko aukštos arba kilo lėčiau. Tai rodo stiprią paklausą arba ribotą pasiūlą NT rinkoje. Palūkanų normos išaugo reikšmingai: Iki 2022 m. jos buvo stabiliai žemos. Hipotezė nepasitvirtino tiesiogiai. Aukštesnės palūkanos ne iš karto paveikė kainas, galimas atidėtas efektas.